Kaip kad lietuviai narai kalba, Lietuvoje yra tik dvi tinkamos nardymui vietos – Hanczos ežeras (2 val. kelio) ir Raudonoji jūra (4 valandos kelio). Visos kitos tampa įdomios tik tada, kai nusibosta anksčiau paminėtos.
Tam, kad jos nepabostų, reikia stengtis nardyti visur kitur, kad ir kaip būtų neįdomu
. Truputį varau, bet čia mano toks stilius, dar pavarysiu ir daugiau… »»»
Ignalinos Ilgio ežeras įdomus tuo, kad ten yra paskendęs miškas. Neįdomus tuo, kad ten retai skaidru. Ne išimtis buvo ir šios dienos panėrimas. Tarp 10 ir 18 metrų dar galima padoriai kažką įžiūrėti, giliau matomumas krenta iki vieno metro. Nardyti darosi jau neįdomu. Na ir temperatūra giliai tik 4C. Bet kas visai man nepatinka, tai daryti dekompresinį sustojimą 6C vandenyje
. Galiu pasakyti tik tiek, kad šaltiniai savo vietose. »»»
Diena buvo tikrai puiki. Galėtų taip būti ir visą vasarą. Geriau jau nereiktų. Na, nebent tik tiems, kuriems iki pilnos laimės trūksta gero vėjo
. Pats panėrimas užtruko 30 minučių. Pernertas visas fortas, įnerta į generatoriaus ir katilinės patalpas. Kažkas prasitampė gerą virvę ekskursijoms. Trafikas žymiai išaugęs – jaučiasi iš šiukšlių kiekio pačiose prieigose ir, kas keisčiausia, vidinėse erdvėse. O gal tik taip pasirodė? »»»
Kažkada norėjau papasakoti apie Norvegiją. Bet vėliau prisiminiau atvejį Kinijoje, kai mes su kolega paprašėm parodyti tipinį kinų restoraną. Tai tas žmogus tiesiog paaiškino, kad tokio nėra, na nebent užsieniečiams vilioti. Nes Kinija tokia didelė, kad tipinis gali būti tik Pekino, Guandžou ar dar kokio miesto patiekalas. Na, iš esmės, ryžius valgo visas pasaulis. O Pekino antį gaminti kinai važiuoja mokintis į Europą, nes čia taip įmantriai ji ruošiama, kad Pekino restoranai nesugeba įtikti užsieniečiams, kurie žino apie tai kaip ji turėtų būti ruošiama tik iš savo šalyje matytų patiekalų. »»»
Neseniai turėjau progą aplankyti vieną iš seniausių Egipto miestų Aleksandriją. Čia pasisvečiuoti jau nuo seniai buvau raginamas draugo Ali.
Jis, jo šeima ir draugai gyvena viename rajone „ Ghet el Enab“ (Vynuogių krūmai), kadangi seniau čia visi namai buvo padengti vijokliais. Atvykau į Aleksandriją 4:30 ryto. Mane pasitiko Ali su savo draugais Mustafa ir Ahmed. Į šitą rajoną taksistas atsisakė mus vežti tokį ankstyvą rytą, išleido tolėliau neprivažiavus rajono, tad teko paeiti. Užsukom į šalimais esančią kavinę, parūkėm vandens pypkę ir išgėrėm arbatos. »»»
Nors buvo tik viena laisva diena šioje savaitėje, ji buvo išnaudota kelionei į artimąjį užsienį. Hanžos ežeras jau gyvena vasaros gyvenimą. Iki 13m gylio vanduo žydi. Ir išskaidrėja tik giliau panėrus. Kas retai būna, beveik kiekviename urvelyje – vėgėlė. Sauso kostiumo kursas praėjo sklandžiai ir dabar Stasys turi ne tik gerą kostiumą, bet ir pajuto, kad atsiveria naujos galimybės. 45 minutės po vandeniu 7C temperatūroje praėjo visiškai komfortabiliai. »»»
Klubo nario Rolando iniciatyva jau rudenį pradėjome nardyti Galsto ežere. Norėjome išsiaiškinti ar prie nardymui tinkamų ežerų galėtume prijungti dar vieną pavadinimą.
Rudenį buvo atlikti pirmi panėrimai. Buvo įtarimai, kad vasarą, kaip ir daugumoje ežerų, skaidrumas bus minimalus. Nors patiko keletoje vietų rasti gana statūs šlaitai. Vienoje vietoje echolotas parodė 50 metrų. »»»
Naro Ryčio Aleksonio iniciatyva buvo suorganizuota Kauno marių valymo akcija. Prie akcijos prisidėjo net tik Kauno, bet ir kitų miestų narai. Techninio nardymo ir X-Pro klubai nemokamai pildė balionus.
Vandens temperatūra jau siekia 19°C paviršiuje ir 17°C 8m gylyje. Ir kas nudžiugino, kad jau nuo 3m gylio visai geras matomumas. Galima apžiūrėti skardį, matosi žuvų urvai. »»»