Šį kartą į Tauragną važiavome ketindami apžiūrėti per praeitą nėrimą pastebėtą šlaitą, nuo 42-jų m. besileidžiantį beveik vertikaliai žemyn. Deja, privažiavus mūsų pamėgtą vietą šalia Taurapilio piliakalnio, mus pasitiko, lyg ir draugiškai nusiteikęs, bet grėsmingai atrodantis vilkšunis. Matyt, greta gyvenantis „naujasis lietuvis“ nusprendė, kad nieko blogo, jei turistų dažnai lankomoje vietoje lakstys jo „mažylis“. Žiūrint į jauno veršelio dydžio žvėrį, blizgančiomis iltimis, dingo bet koks noras lipti iš mašinos. Pasitarę nusprendėme keliauti į kitą krantą ir pakartoti Vyčio su Gyčiu prieš 10- 12 metų atliktą „ekskursiją“ skersai ežerą.

Susiruošę visą įrangą, apsirengiame ir lipame į vandenį. Kitas krantas mūsų laukia už 600-800m. Pasikartojame nėrimo planą, nusistatome kompasus ir........ kodėl mūsų kompasai į tą patį orientyrą rodo skirtingus azimutus??? Pasirodo- VR-3 ir kompaso negalima dėti ant tos pačios rankos, nes kompasas pradeda ženkliai „grybauti“. Pašalinę šią nemalonią smulkmeną, pradedame leistis gilyn. Iki, maždaug, 15-18-os metrų vanduo labai skaidrus, giliau matomumas prastėja. Apačioje matomumas tik kokie 3-5 metrai. Dugnas šioje vietoje lygus, dumblėtas. Nuolydis nedidelis. Neskubėdami plaukiame pirmyn.

Po dvylikos minučių plaukimo, trisdešimt aštuonių metrų gylyje,  pasikeičiu reguliatorių ir gaunu „malonią staigmeną“- prasideda „free flow“. Pradžiai net nepatikėjau savo akimis, bet, deja, tai ne haliucinacija- „Legend Glacia“ tikrai užšalo. Teko užsisukti balioną ir vėl keisti reguliatorių. Kadangi keisdamas „nepasivarginau“ pilnai išpūsti iš reguliatoriaus vandens, tai teko dar ir sriūbtelėti porą gurkšnelių. Viską susitvarkęs atsisuku į Vytį ir net linksma pasidarė - jis jau laukia paruošęs savo reguliatorių. Pasikeičiame ženklais „OK“, pasitiksliname kryptį ir judame toliau. Dugnas vis dar pamažu leidžiasi, 41-o metro gylyje išsilygina ir, po poros minučių, pradeda kilti. Atsargiai atsuku balioną – viskas tvarkoje. „Glacia“ atšilo ir daugiau „nebepokštauja“- dirba tvarkingai.

Pamažu kylame pagal šlaitą. Dvidešimt keturių metrų gylyje VR-as liepia stabtelėti minutei. Laukdami grožimės čia suvirtusiais medžiais ir tarp jų šmirinėjančiais mažais ešeriukais. Kitas sustojimas šešiolikoje metrų, jau dviems minutėms. Dar trylika minučių praplaukiojame šešių metrų gylyje ir 4 min. 3–uose m. Visas nėrimas užtruko 51min.

Atgal grįždami nusprendėme pasitikrinti įgūdžius plaukti be jokio atskaitos taško. Parplaukėme 3-5-jų metrų gylyje, orientuodamiesi tik pagal kompasą. Nuo numatyto tikslo nukrypome į šoną apie 30 metrų. Galėtų būti ir geriau, bet... šiam kartui turės būti gerai. Žinosim ką dar reikia truputį „pašlifuoti“.

Rytis

Naujesnis įrašas Senesnis įrašas