Tada dar būdami X-PRO klubo nariais, toliau studijavome Tauragno dugną.
Pirmas gana apytikris nėrimas į Tauragno giliausią vietą buvo atliktas 2006m. rugpjūčio 18d. Tada nutarėme leistis iki 50 m gylio, stebėti vienas kito reakciją į azoto poveikį. Plūduras nusileido apie 50 m (tiksliai negalima nustatyti, nes dėl srovės virvė nėra statmena dugnui). Vytis, Algirdas, Audrius ir aš pradėjome leistis žemyn. 5 metrų gylyje dar kartą pasitikrinome įrangą, prožektorius. Nuo 15 metrų jau buvo tamsu kaip naktį. Bet buvo gana skaidru. Labai aiškiai matėsi apie 10 metrų žemiau besileidžiantys narai. Penktą nėrimo minutę jau buvome dugne. Mano kompas rodė 50,3 m ir 7 laipsnius šilumos. Audrius savo kompą paguldė ant dugno - 52 m. Vidutiniškai išbuvę apie 1 minutę, nusprendėme kilti. Atrodė, kad į liemenę oras pučiasi labai ilgai, bet pajutau, kad svoris and pečių sumažėjo - keli mostai plaukmenimis ir pradėjau kilti.
Čia galėjau praktiškai pasitikrinti, ką reiškia kursuose duodami patarimai. Prieš nėrimą pasikeičiau liemenę (didesnės kėlimo galios), nors esame visi ne kartą girdėję, kad į atsakingus nėrimus reikia imti tik išbandytą įrangą, t.y. įrangą, prie kurios esi pripratęs, nes visi veiksmai atliekami automatiškai. Mano kilimo greitis pradėjo staigiai didėti, o iš liemenės neišsileidinėjo oras. Kompiuteris rodė greitai mažėjantį gylį. Pasišvietęs pastebėjau, kad spaudžiu ne išleidimo vožtuvą, o kažkokį plastmasinį kampą šalia vožtuvo. Akimirksniu oras buvo išleistas ir aš stabilizavau gylį. Prietaisai rodė 26 metrus. Viskas užtruko apie 40 sekundžių. Buvo ir atsarginis variantas - kibti į virvę. Bet tikėjau, kad susitvarkysiu ir pats. Per dešimt metų - pirmas toks atsitikimas. Po kelių minučių pasirodė ir kiti narai. Jie klausiamai žiūrėjo į mane, beliko tik parodyti OK. Toliau - viskas pagal planą. 5 metrų gylyje jau buvo šviesu ir šilta, bet matomumas - vos 1 metras ir gana didelė, kaip ežere, srovė. Visas nėrimas užtruko 18 minučių.
Aptarime buvo padarytos kai kurios išvados:
- neriame tik su išbandyta įranga (klausykime, ką sako kursų vadovai)
- būtinai reikia valties, nes kol nuplauki iki vietos, tenka gana ilgai ilsėtis.
Antram nėrimui ruošėmės apie savaitę. Jau turėjome gerą pripučiamą valtį su pakabinamu varikliu, echolotą bei stiprią palaikymo komandą. Greitai suradome smarkų pagilėjimą šalia tos vietos, kur nėrėme praeitą kartą. Echolotas rodė 56 metrų gylį. Įleidome plūdurą ir šešių metrų gylyje pakabinome papildomą balioną. Nors, mūsų duomenimis, ežero max gylis 60,5 m., vis dėlto nėrimas į antro pagal gylį (56 m) Lietuvos ežero Malkestaičio dugną parodė, kad realiai tokio gylio gali ir nebūti.
Malkestaitis - labai nedidelis ežeras, todėl su echolotu buvo gana greitai surasta giliausia vieta - 51 metras. Nunėrus prietaisai registravo tą patį. Mano kompas rodė 49,6m.
 |
|---|
Šį kartą nėrėme penkiese: Rytis, Audrius, Algirdas, Vytis ir aš. Vytas ir Raimis liko viršuje. Pasiskirstėme į dvi grupes. Kaip įprasta - 5 metruose įrangos patikrinimas ir žemyn. Mes su Algirdu liekame prie 30 m žymos. Rytis, Audrius ir Vytis greitai išnyksta iš akių. Matomumas šį kartą labai blogas. Atrodo laikas sutojo. Vis žvalgomės į apačią, ar nepasimatys koks spinduliukas. Po kiek laiko sušvytavo galingas Vyčio prožektorius, o po to kaip iš bedugnės pakilo ir kiti. Vėliau iš logų nustačiau, kad jų nebuvo tik 4 minutes, bet, patikėkit, tikrai galėjau laiką padauginti iš dviejų.
Dabar atėjo mūsų eilė. Mes su Algirdu pradėjome leistis. Truputį neramino kompiuterio parodymai 30 metrų - nedekompresinis limitas - 13 minučių. Leidžiantis jis pradėjo žaibiškai tirpti. 42 metrų gylyje įsijungė garsinis signalas, o 46 metruose buvo likusi viena minutė. Aš parodžiau Algirdui parodymus ir nusprendėme kilti. Nėrimas buvo suskaičiuotas kaip nedekompresinis ir nenorėjome keisti plano vien dėl gylio rekordo, nors oro rezervą turėjome. Iškilimas vyko sklandžiai, nuo 30metrų jau kilome visi penki, nepraleidžiant nei vieno giluminio sustojimo. Penkių metrų gylyje stovėjome pagal konservatyviausią kompiuterį - beveik 8 minutes. Buvo laiko pasižiurėti į draugų užfiksuotus parodymus. Audriaus gilmatis rodė 56 metrus - reiškia echolotas neklydo.
Iškilus į paviršių pasitiko visai kitas pasaulis - švietė saulė, girdėjome įprastus gražios Tauragno gamtos garsus. Nėrimo laikas - 24 minutės, temperatūra 46 m gylyje buvo +6.
 |
|---|
Persirengę nusprendėme dar paplaukioti su valtimi po ežerą. Labai nustebome suradę visai šalia tos duobės, į kurią tik ką nėrėme, dar vieną su naujai parodymais - 61m! Jas abi skyrė 10 metrų aukščio gūbrys, ant kurio buvome nusileidę pirmą kartą. Dar negrižę į krantą supratome, kad iki sekančio nėrimo į Tauragno ežero dugną liko labai nedaug laiko. Utenos "Submarine" aptarėme žygio rezultatus. Nusprendėme, kad įgijome daug patirties neriant didele grupe. Komunikavimas ir visi veiksmai buvo atlikti be jokių nesklandumų. Nėrimo metu patikslinome savo reakcijas į azoto poveikį. Į Kauną grįžome jau po 9-os vakaro, vis besišnekėdami apie tai, kad dėl 24 minučių buvimo po vandeniu fiziškai užtrukome visą dieną.
Valdas
2006m. rugsėjo 28d, X-Pro
 |
|---|