Parašyti apie Dahabą taip greitai kaip norėjosi nesigavo. Iškart nenorėjau pulti prie straipsnio, nes norėjau kad pradžiūtų oda, nubyrėtų Raudonosios jūros druska, truputį „susigulėtų“ įspūdžiai. Bet lietuviškas klimatas ir visuotinis PKS-as (prieškrizinis sindromas) sutrikdė normalią adaptaciją.
Galva buvo visko pilna, bet apie kelionę – nieko. Rytinis žvarbumas ir pilkėjanti, žiemai besiruošianti gamta stabdydavo mintis. Bandžiau visokias gudrybes – žiūrėti nuotraukas ir filmuotą medžiagą, arba išvis nieko negalvoti. Visa diena, praleista „Vichy“ vandens parke, baltas alus, mamos paruoštas cepelinų balius ir keletas mėgėjiškų trumpabanginių ryšių su italais grąžino pojučius i normalią vagą. Tik kelionės eigą nesigauna chronologiškai atsekti, bet tas gal ir nesvarbu. »»»
) 
Siena RSS Feed