Ignalinos Ilgio ežeras įdomus tuo, kad ten yra paskendęs miškas. Neįdomus tuo, kad ten retai skaidru. Ne išimtis buvo ir šios dienos panėrimas. Tarp 10 ir 18 metrų dar galima padoriai kažką įžiūrėti, giliau matomumas krenta iki vieno metro. Nardyti darosi jau neįdomu. Na ir temperatūra giliai tik 4C. Bet kas visai man nepatinka, tai daryti dekompresinį sustojimą 6C vandenyje
. Galiu pasakyti tik tiek, kad šaltiniai savo vietose. »»»
Diena buvo tikrai puiki. Galėtų taip būti ir visą vasarą. Geriau jau nereiktų. Na, nebent tik tiems, kuriems iki pilnos laimės trūksta gero vėjo
. Pats panėrimas užtruko 30 minučių. Pernertas visas fortas, įnerta į generatoriaus ir katilinės patalpas. Kažkas prasitampė gerą virvę ekskursijoms. Trafikas žymiai išaugęs – jaučiasi iš šiukšlių kiekio pačiose prieigose ir, kas keisčiausia, vidinėse erdvėse. O gal tik taip pasirodė? »»»
Klubo nario Rolando iniciatyva jau rudenį pradėjome nardyti Galsto ežere. Norėjome išsiaiškinti ar prie nardymui tinkamų ežerų galėtume prijungti dar vieną pavadinimą.
Rudenį buvo atlikti pirmi panėrimai. Buvo įtarimai, kad vasarą, kaip ir daugumoje ežerų, skaidrumas bus minimalus. Nors patiko keletoje vietų rasti gana statūs šlaitai. Vienoje vietoje echolotas parodė 50 metrų. »»»
Naro Ryčio Aleksonio iniciatyva buvo suorganizuota Kauno marių valymo akcija. Prie akcijos prisidėjo net tik Kauno, bet ir kitų miestų narai. Techninio nardymo ir X-Pro klubai nemokamai pildė balionus.
Vandens temperatūra jau siekia 19°C paviršiuje ir 17°C 8m gylyje. Ir kas nudžiugino, kad jau nuo 3m gylio visai geras matomumas. Galima apžiūrėti skardį, matosi žuvų urvai. »»»
2010 metų gegužės 5 d. buvo atliktas pirmasis šių metų tarptautinis techdiving.lt klubo nėrimas. Visuomeninėje žiniasklaidoje buvo paskelbtos būsimojo renginio detalės, bet šį įvykį galimai užgožė karšta dikusija apie vyksiantį gėjų paradą. Televizijoje galima buvo pamatyti tik trumpus reportažus apie rengiamą akciją. Na ir, suprantama, mūsų veikla nėra tokia skandalinga. Pinigų nei televizija, nei laikraščiai iš mūsų neuždirbs
. Ir visgi renginyje sudalyvavo tokios pasaulinės nardymo įžymybės kaip »»»
Povandeninė archeologija yra gana nauja sritis Lietuvos moksle. Dauguma archeologinių darbų po vandeniu vykdoma Kuršių mariose, Baltijos jūroje ar Vakarų Lietuvos ežeruose vadovaujant Klaipėdos universiteto profesoriui Vladui Žulkui. Platus Rytų Lietuvos ežerynas mažai tyrinėtas. Prieš kelerius metus Vilniaus universiteto Archeologijos katedros studentai, vadovaujami archeologo Zenono Baubonio, Rytų Lietuvos ežeruose ieškojo povandeninių istorinių objektų – senovinių tiltų liekanų ir nuskendusių luotų. Nardyta seklumose, ežerų sąsiauriuose iki 10 metrų gylio.Vietos paieškai pasirinktos neatsitiktinai. Buvo remiamasi senoviniais istoriniais šaltiniais, legendomis ar žmonių pasakojimais, kuriuose minimi ežerai ir per juos kažkada ėję tiltai. »»»
2009.08.09 dieną buvo pratęsta viena iš atidėto projekto dalių – panėrimas į I forto užlietą praėjimą.
Įrangos susinešimas nėra toks sudėtingas, kaip kad IV forte. Bet užlipimas laiptais vertas dėmesio. Temperatūros kaita irgi sekina: lauke 25C, forte 17C, vandenyje 10-13C.
Po praeitais metais įvykusios nelaimės, eiti tamsiu koridoriumi stengėmės labai atsargiai, atidžiai pasišviesdami visus nelygumus. »»»
Pavargę nardyti tarp šiukšlių narų portalo www.nardyk.lt lankytojai savaitgalį iš visos Lietuvos suvažiavo į Drąseikius – išvalę karjerą narai tapo ir neatlygintinais kraujo donorais.
Pabodo nardyti šiukšlyne
Po visą pasaulį nardyti važinėjantys įvairių narų klubų atstovai sutaria: ir Lietuvoje yra nuostabių vandens telkinių, kuriuose galima nardyti. Esą lietuviška vandens augmenija ir gyvūnija, dugno reljefas gali pakerėti ne mažiau nei dangaus mėlynumo pakrantės Egipte. »»»
VIII fortas – su LTV Požiūrio komanda
Įdomi nardymų serija į VIII fortą vyko filmuojant publicistinę laidą apie šią Kauno tvirtovę. Po paruošiamųjų nėrimų scenarijui paruošti ir šviesos kiekiui parinkti, susirinko vėl ta pati šauni komanda jau su aktyviai įsijungusiu operatoriumi Ramūnu.
Po paruošiamųjų nėrimų scenarijui paruošti ir šviesos kiekiui parinkti, susirinko vėl ta pati šauni komanda jau su aktyviai įsijungusiu operatoriumi Ramūnu. Aš turėjau nuplaukti už praėjimų susikirtimų ir nufilmuoti pačią filmavimo eigą. Kadangi kamera buvo sumontuota į boksą neventiliuojamose patalpose, po 10 sekundžių objektyvo stiklas jau buvo aprasojęs. Visada tai darydavau automobilyje arba ofise, veikiant kondicionieriui. Dar bandėme šildyti su Ryčio prožektoriumi – veltui. Kaip bus – taip. »»»